Dar:
Recenzentas architektas Audrius Ambrasas:
– Naujiena - architektūrinė išraiška. Gynybinio ar hidrotechninio įrenginio įvaizdis yra pateisinamas, nes Kaunas yra tarsi miestas-tvirtovė. Vandens apsuptas objektas, pasirengęs atlaikyti ledonešį, manau, yra įdomi tema ir galėtų būti vystoma.
Ta pati tema turėtų būti atspindėta ir landšafte. Kol kas kalbame tik apie didžiosios formos galimybes. Nebūtina veržtis į naujus plotus. Juk yra kelių lygių automobilių stovėjimo aikštelė, įvažos, prieigos, aikštė.
Lyginant su prancūzų projektu, E.Miliūno kūrinys bent 10 metrų žemesnis. Prancūzų bandymas padaryti lengvą, elegantišką formą buvo sunkiai įmanomas. E.Miliūno sumanymas suartinti areną su žeme gali duoti ir teigiamų rezultatų. Beje, kauniečių projekte arena atsukta į teisingą pusę, tai yra į tiltus. Pagal prancūzų sumanymą pagrindinis įėjimas būtų buvęs priešingoje pusėje.
Arenos autorių siūloma tinklinė fasado apdailos medžiaga yra gana populiari. Ji leidžia planuoti vidų ir išgauti vientisą išorės formą. Tačiau šią idėją reiktų tobulinti. Vienu žodžiu pasakyti, kad taip yra gerai, negalima. Tinklas būtų savotiškas pastato įpakavimas. Kol kas dėl to kyla daugiau klausimų negu yra atsakymų.
Tikiuosi, kad pasirinkdamas arenos formą autorius vis dar ieško tobulybės. Devyniakampio statinio kraštinės bus gana plačios, sienos yra vertikalios, statiškos. Žiūrint žmogaus akių aukštyje, gali susidaryti beformės dėžės įspūdis.
Gerai, kad projekto architektūrinį vaizdą vertina visuomenė. Pavyzdžiui, Vilniuje „Siemens“ arena buvo pastatyta greitai, nebrangiai, tačiau daug nesvarstant. Kita vertus, Kaune arenai parinkta visiškai kita vieta. Čia sporto rūmai pretenduoja į tam tikrą ženklą, simbolį, todėl ir dėmesys jai išskirtinis.
Recenzentas architektas Saulius Mikštas:
– E.Miliūno arena – visiškai kitoks projektas, nei siūlė prancūzai. Man susidarė įspūdis, kad M.Regembalis kūrė be aiškios užsakovo pateiktos statinio projektavimo užduoties. Jų projekte buvo keistų ir sunkiai realizuojamų idėjų. Pavyzdžiui, atsidarantis fasadas, sudėtingai transformuojamos tribūnos, patekimas į jas.
E.Miliūno darbas kur kas žemiškesnis. Tokių arenų analogų pasaulyje yra daug. Jose akcentuojami sportiniai renginiai, taip pat įmanoma rengti ir koncertus.
Forto, tvirtovės įvaizdis, manau, dera ir prie gamtos darinio – salos, ir prie žmogaus darinio – Senamiesčio.
Arenos rūbas iš metalinio tinklo, kuris gali būti apšviestas, yra sėkmingas. Kita vertus, pasirinkus tokią medžiagą, kuriamas dvigubas fasadas. Mat už atitraukto ažūro turi būti stiklinė ar kitokia siena. Tai kainuotų brangiau. Tačiau unikaliems pastatams unikaliose vietose taikomi kiti reikalavimai. Investuoti į architektūrą kaip meną šiuo atveju yra privalu.
Metalinio tinklo pagrindinė funkcija būtų dekoratyvinė. Saulėtą, karštą vasaros dieną jis galėtų tarnauti kaip žaliuzės ir saugoti pastatą nuo karščio.
Man kelia nerimą tai, kad kitoje salos dalyje gali vykti kitų komercinių pastatų statyba. Jei saloje atsiras kitų pastatų, tai ir treniruočių salę būtų buvę paprasčiau pastatyti šalia arenos.
Architektas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto profesorius ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Vladas Stauskas:
– Lyginant su prancūzų projektu, šis – tikrai geresnis. Tai dar kartą įrodo, kad lietuvių architektūros mokykla stiprėja Europos mastu.
Taip pat pritariu devyniakampio statinio ir ažūrinio fasado idėjoms. Manau, kad tai sušvelnins arenos sąlytį su salos žaluma. Siūlyčiau ažūrinėje sienoje įrengti daug lempučių, kad nevykstant renginiams ji šviestų, primintų žėrintį deimantą. Ledkalnio forma prieš jį nublanksta.
Tačiau tai, kad kalbama ne vien apie sporto rūmų, bet ir kitų statinių atsiradimą saloje, man kelia nerimą. Aš kategoriškai tam prieštarauju. Manau, kad negali būti skelbiamas salos išvystymo idėjų konkursas, kurio metu gali būti siūlymų urbanizuoti salą. Reikėtų galvoti tik apie parko įrengimo saloje konkursą.
Pasaulyje esu matęs daug įvairių sporto pastatų. Kuomet jie yra didelio tūrio, talpina daugiau kaip 10 tūkstančių žiūrovų, padaryti kažką itin skulptūriško sudėtinga. Tačiau šis lietuviškas projektas jokios kitos mano matytos arenos nekartoja. Sakyčiau, kad tai būtų originalus lietuvių architektų projektas.
kaunodiena.lt
Recenzentas architektas Audrius Ambrasas:
– Naujiena - architektūrinė išraiška. Gynybinio ar hidrotechninio įrenginio įvaizdis yra pateisinamas, nes Kaunas yra tarsi miestas-tvirtovė. Vandens apsuptas objektas, pasirengęs atlaikyti ledonešį, manau, yra įdomi tema ir galėtų būti vystoma.
Ta pati tema turėtų būti atspindėta ir landšafte. Kol kas kalbame tik apie didžiosios formos galimybes. Nebūtina veržtis į naujus plotus. Juk yra kelių lygių automobilių stovėjimo aikštelė, įvažos, prieigos, aikštė.
Lyginant su prancūzų projektu, E.Miliūno kūrinys bent 10 metrų žemesnis. Prancūzų bandymas padaryti lengvą, elegantišką formą buvo sunkiai įmanomas. E.Miliūno sumanymas suartinti areną su žeme gali duoti ir teigiamų rezultatų. Beje, kauniečių projekte arena atsukta į teisingą pusę, tai yra į tiltus. Pagal prancūzų sumanymą pagrindinis įėjimas būtų buvęs priešingoje pusėje.
Arenos autorių siūloma tinklinė fasado apdailos medžiaga yra gana populiari. Ji leidžia planuoti vidų ir išgauti vientisą išorės formą. Tačiau šią idėją reiktų tobulinti. Vienu žodžiu pasakyti, kad taip yra gerai, negalima. Tinklas būtų savotiškas pastato įpakavimas. Kol kas dėl to kyla daugiau klausimų negu yra atsakymų.
Tikiuosi, kad pasirinkdamas arenos formą autorius vis dar ieško tobulybės. Devyniakampio statinio kraštinės bus gana plačios, sienos yra vertikalios, statiškos. Žiūrint žmogaus akių aukštyje, gali susidaryti beformės dėžės įspūdis.
Gerai, kad projekto architektūrinį vaizdą vertina visuomenė. Pavyzdžiui, Vilniuje „Siemens“ arena buvo pastatyta greitai, nebrangiai, tačiau daug nesvarstant. Kita vertus, Kaune arenai parinkta visiškai kita vieta. Čia sporto rūmai pretenduoja į tam tikrą ženklą, simbolį, todėl ir dėmesys jai išskirtinis.
Recenzentas architektas Saulius Mikštas:
– E.Miliūno arena – visiškai kitoks projektas, nei siūlė prancūzai. Man susidarė įspūdis, kad M.Regembalis kūrė be aiškios užsakovo pateiktos statinio projektavimo užduoties. Jų projekte buvo keistų ir sunkiai realizuojamų idėjų. Pavyzdžiui, atsidarantis fasadas, sudėtingai transformuojamos tribūnos, patekimas į jas.
E.Miliūno darbas kur kas žemiškesnis. Tokių arenų analogų pasaulyje yra daug. Jose akcentuojami sportiniai renginiai, taip pat įmanoma rengti ir koncertus.
Forto, tvirtovės įvaizdis, manau, dera ir prie gamtos darinio – salos, ir prie žmogaus darinio – Senamiesčio.
Arenos rūbas iš metalinio tinklo, kuris gali būti apšviestas, yra sėkmingas. Kita vertus, pasirinkus tokią medžiagą, kuriamas dvigubas fasadas. Mat už atitraukto ažūro turi būti stiklinė ar kitokia siena. Tai kainuotų brangiau. Tačiau unikaliems pastatams unikaliose vietose taikomi kiti reikalavimai. Investuoti į architektūrą kaip meną šiuo atveju yra privalu.
Metalinio tinklo pagrindinė funkcija būtų dekoratyvinė. Saulėtą, karštą vasaros dieną jis galėtų tarnauti kaip žaliuzės ir saugoti pastatą nuo karščio.
Man kelia nerimą tai, kad kitoje salos dalyje gali vykti kitų komercinių pastatų statyba. Jei saloje atsiras kitų pastatų, tai ir treniruočių salę būtų buvę paprasčiau pastatyti šalia arenos.
Architektas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto profesorius ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Vladas Stauskas:
– Lyginant su prancūzų projektu, šis – tikrai geresnis. Tai dar kartą įrodo, kad lietuvių architektūros mokykla stiprėja Europos mastu.
Taip pat pritariu devyniakampio statinio ir ažūrinio fasado idėjoms. Manau, kad tai sušvelnins arenos sąlytį su salos žaluma. Siūlyčiau ažūrinėje sienoje įrengti daug lempučių, kad nevykstant renginiams ji šviestų, primintų žėrintį deimantą. Ledkalnio forma prieš jį nublanksta.
Tačiau tai, kad kalbama ne vien apie sporto rūmų, bet ir kitų statinių atsiradimą saloje, man kelia nerimą. Aš kategoriškai tam prieštarauju. Manau, kad negali būti skelbiamas salos išvystymo idėjų konkursas, kurio metu gali būti siūlymų urbanizuoti salą. Reikėtų galvoti tik apie parko įrengimo saloje konkursą.
Pasaulyje esu matęs daug įvairių sporto pastatų. Kuomet jie yra didelio tūrio, talpina daugiau kaip 10 tūkstančių žiūrovų, padaryti kažką itin skulptūriško sudėtinga. Tačiau šis lietuviškas projektas jokios kitos mano matytos arenos nekartoja. Sakyčiau, kad tai būtų originalus lietuvių architektų projektas.
.
Jei rimtai, tai siūlyčiau skaityti tarp eilučių
Comment